Dantų ėduonis – atsiradimo priežastys

Tarptautinio dantų sveikatos instituto tyrimo duomenys skelbia, kad ne mažiau, kaip 60 proc. mokyklinio amžiaus vaikų visoje Europoje jau yra susidūrę su ėduonimi, o kalbant apie suaugusiuosius, šis skaičius dar didesnis: ligos pavyksta išvengti tik 1 iš 10 vyresnio nei 18 metų amžiaus žmonių.

Skaičiai iš tiesų nedžiugina, o, kad ši statistika ateityje būtų optimistiškesnė, verta prisiminti, kad viskas turi savo pradžią. Dantų ėduonis arba dantų kariesas – taip pat ne išimtis. Tad pabandykime išsiaiškinti, kaip jis atsiranda.

Akcentuotina, kad dantų ėduonis atsiranda, kai dantų emalyje ima mažėti mineralinių medžiagų – kalcio bei fosforo. Taigi, kai pradeda trūkti šių medžiagų, emalis ima silpnėti, o jo paviršiuje atsirasti įtrūkimų bei įbrėžimų; ilgainiui jis lūžta, dantyje suformuodamas ertmę.

Tačiau ir tai dar ne viskas – jei nesiimama jokių veiksmų, ilgainiui gali išsivystyti burnos ertmės ligos, lemiančios tai, jog krenta dantys. Tokiais atvejais ypač gelbsti dantų atkūrimas implantais.

 

dantu eduonis

dantu eduonis

Kaip atsiranda dantų ėduonis?

 

Siekiant geriau suprasti, kaip atsiranda ėduonis arba tiesiog kariesas, reikėtų atsižvelgti ir į jo tipus. Taigi, kviečiame sužinoti, kaip atsiranda įvairių tipų kariesas.

Pagal pažeidimo gylį, skiriamos 4 dantų ėduonies raidos stadijos:

  • kariozinė dėmė (Macula cariosa) – emalio paviršiuje atsiranda matinė dėmelė;
  • paviršinis kariesas (Caries superficialis) – pažeidžiama emalio danga bei atsiranda defektas (nedidelis įtrūkimas ar įbrėžimas);
  • vidurinysis kariesas (Caries media) – pastebima kietųjų audinių destrukcija; defektas (įtrūkimas ar įbrėžimas) siekia dentiną;
  • gilusis kariesas (Caries profunda) – prasideda danties kietųjų audinių irimas; ertmių susidarymas.

 

Svarbu aptarti ir ligos lokalizaciją. Pagal šį kriterijų, kariesas gali būti:

  • Dantų kramtomojo paviršiaus arba vagelių kariesas

Kaip žinia, dantų kramtomasis paviršius nėra lygus – jame gausu vagelių, duobelių bei gumburų, kuriuose lieka maisto likučių, ir, jei jie nėra kruopščiai pašalinami, susidaro apnašos, tad ilgainiui dantis pažeidžia ėduonis;

  • Kontaktinio dantų paviršiaus kariesas

Dantys liečiasi vienas su kitu, tad, neužtikrinus kruopštaus tarpdančių valymo, formuojasi apnašos, ilgainiui sudarydamos pagrindą kontaktinio dantų paviršiaus karieso atsiradimui;

  • Dantų priekaklelinio paviršiaus ir šaknų kariesas

Prie dantenų esanti danties vainiko zona – silpniausia danties dalis (būtent šioje vietoje emalis pereina į danties cementą), o dėl šioje zonoje susikaupusių apnašų, ilgainiui ima vystytis dantų priekaklelinio paviršiaus ir šaknų kariesas.

 

Tarp ėduonies atsiradimo priežasčių – netinkama dantų priežiūra bei mityba

Verta akcentuoti, kad šiandien odontologijos specialistai įvardija ypač daug veiksnių, dėl kurių atsiranda ėduonis. Kokie jie?

 

dantu eduonies atsiradimas

dantu eduonies atsiradimas

Dantų ėduonies atsiradimo priežastys

 

  • Nepakankama ir nereguliari burnos higiena

Kaip viena pagrindinių ėduonies atsiradimo priežasčių, yra įvardijama nepakankama ir nereguliari burnos higiena, apimanti daugybę įvairių elementų.

Visų pirma, pažymima, kad nemaža dalis žmonių, dantis valo per trumpai arba per retai: jei rekomenduotina dantų valymo trukmė yra net 6 minutės, tai nemaža dalis žmonių apsiriboja perpus mažesniu laiko tarpu; jei dantis rekomenduojama valyti triskart per parą; tai nemažai žmonių prisipažįsta, jog dantis valo tik 2 ar vos 1 kartą per 24 valandas.

Taigi, tokia neatsakinga dantų priežiūros rutina lemia tik dalinį maisto likučių pašalinimą, dėl kurio vėliau formuojasi apnašos, galinčios sukelti dantų kramtomojo paviršiaus arba dantų priekaklelinio paviršiaus ir šaknų kariesą.

Tačiau tinkamai burnos higienai užtikrinti nepakanka vien tik dantų pastos bei šepetėlio – būtina naudoti ir burnos skalavimo skystį,  ir tarpdančių siūlą.

Būtent šios priemonės pašalins maisto likučius ten, kur dantų šepetėlis pasiekti negali. Taigi, naudodami šias priemones, gerokai sumažinsite kontaktinio dantų paviršiaus karieso atsiradimo tikimybę.

Svarbu keletą kartų metuose atlikti ir profesionalią burnos higieną – būtent ši procedūra užtikrina visapusišką burnos ertmės švarą, tokiu būdu taip pat sumažindama karieso atsiradimo riziką.

  • Vartojama per daug maisto produktų, kuriuos gausu angliavandenių

Nors angliavandeniai yra vienas svarbiausių energijos šaltinių, verta pastebėti, kad vartojant per daug jų turinčių maisto produktų, galima sulaukti neigiamos įtakos savo organizmo būklei, kuri gali pasireikšti ir karieso atsiradimu.

Stalo cukrus, konditerijos gaminiai, uogienės, sirupai, džemai, gazuoti gėrimai, krekeriai, tortilijos, makaronai – tai tik dalis pasirinkimų, galinčių sukelti emalio tirpimą ir sudaryti ypač palankias sąlygas ėduoniui atsirasti.

Kad būtų paprasčiau suprasti, kurie pasirinkimai yra tinkami, o kurie – ne, verta atkreipti dėmesį į maisto produktų bei gėrimų pH – kuo šis indeksas mažesnis, tuo gaminys rūgštesnis.

Taigi, kuo dažniau ir gausiau vartosite maisto produktus bei gėrimus, kurių pH yra 5,5 ar mažesnis, tuo labiau didinsite karieso atsiradimo tikimybę.

Štai, pavyzdžiui, mineralinis vanduo ar pienas yra puikūs pasirinkimai, nes jų pH atitinkamai siekia 7,6 ir 6,9, na, o apelsinų sultys bei greipfrutai neturėtų būti vartojami pernelyg dažnai ar dideliais kiekis, nes jų pH atitinkamai siekia 3,8 bei 3,3.

  • Per mažai vartojama maisto produktų, kurie turtingi kalciu bei fosforu

Jau minėjome, kad ėduonis atsiranda pradėjus trūkti tam tikrų mineralinių medžiagų – kalcio bei fosforo, tad labai svarbu į savo kasdienį racioną įtraukti jais turtingų maisto produktų ir gėrimų.

Štai, pavyzdžiui, kalcio yra daug piene, sezamo sėklose, fermentiniame sūryje, džiovintuose jūros kopūstuose, figose, migdoluose, brokoliuose, pupelėse, tuo tarpu fosforo atsargas papildysite reguliariai valgydami mėsos, vištienos, žuvies, ryžių, moliūgų sėklų, saulėgrąžų.

Beje, verta pastebėti, kad siekiant išvengti ėduonies, naudingi yra ir kiti produktai: štai, pavyzdžiui, žaliojoje arbatoje esantys antioksidantai neleidžia apnašoms prilipti prie dantų, o kakavoje esantis taninas užkerta kelią dantų erozijai.

  • Ėduonies rizika išauga ir dėl kitų veiksnių

Taip pat verta pastebėti, kad egzistuoja ir kiti veiksniai, galintys paskatinti dantų ėduonies riziką. Tai – hormoniniai organizmo pokyčiai; rūkymas; seilių kiekis, jų sudėtis ir ypatybės; bendrieji somatiniai sutrikimai; vitaminų trūkumas.

Taigi, žinant, kodėl ir kaip atsiranda labiausiai paplitusi dantų liga – ėduonis, bus kur kas paprasčiau jos išvengti bei užkirsti kelią pasekmėms – pakitusiai estetinei dantų būklei, jų skausmui ar net praradimui.

Na, o baigiant šią temą, norisi pridurti ir dar vieną svarbią detalę: dauguma šiandien galvoja, kad dantų ėduonis yra tik 21 amžiaus žmonių problema, kuomet pirmenybė dažnai teikiama greitai pagaminamam maistui ar perdirbtiems jo produktams, o rekomenduojama suvartoti per parą cukraus norma viršijama keliolika ar net keliasdešimt kartų.

Visgi istoriniai šaltiniai tvirtina, kad su dantų ėduonimi buvo susiduriama jau labai seniai – dar 2500 –3000 m. pr. m. e. Tad, klaidinga būtų galvoti, kad tai yra tik šio amžiaus problema, tačiau būtent nuo mūsų pasirenkamų sprendimų priklausys, ar sugebėsime su ja efektyviai kovoti.

 

 

Paskutinį kartą atnaujinta

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *